bertainis

bértainis (plg. vok. Vierchen) sm. (1) Krsn, bertaĩnis (2) Rdm, bertainỹs (3^a) Vlkv, Gr 1. R376, K ketvirtadalis, ketvirtis: Bértainis myliõs nuo karaliaus miesto Sch143. Metų bertainys LL72. Valandos bertainys LL71. Dabar yra trys bértainiai dvyliktos NmŽ. Keturi bertaĩniai daro aktainį medžių J. 2. Alvt, Rg nedidelė statinaitė alui supilti, šulė, šulikė: Parsiveždavo seniau pabaigtuvėm porą bertainių̃ alaus Gs. Alų bedarant parplyšo paskutinis bertainiùkas Gr. Gėrė alų ir šnapsuką, pasistatę bertainùką Srj. Mažas tavo bertainiukas [midaus], daug mūsų seselių JV727. ^ Bertainis prie bertainio, bačka prie bačkos ST521. Atsirita bertainaitis be šulų, be lankų, o dvejops alus viduj (kiaušinis) Sch59. 3. toks biralų matas: Ana jamui bertainį javų davė J. 4. K, Slnt, Trg daržinės, kluono galas, šalinė: Pilnas bertainỹs dobilų Skr. Jau pilną bértainį prikrovėm šieno Grk. Jau visai šienas bertainỹ baigias Rs. Lipk ant bértainio javų imti! Vdk. Jau visi bértainiai pilni javų Prk. Į bertainį mesti, krauti, dėti N.